Ar Dievas realus? Iš kur man žinoti, kad Dievas iš tikrųjų egzistuoja?



Klausimas: Ar Dievas realus? Iš kur man žinoti, kad Dievas iš tikrųjų egzistuoja?

Atsakymas:
Mes žinome, kad Dievas yra realus, nes Jis apreiškė save trimis būdais: kūrinija, savo Žodžiu ir savo Sūnumi, Jėzumi Kristumi.

Pats paprasčiausias įrodymas, kad Dievas egzistuoja, yra tai, ką Jis sukūrė. „Jo neregimosios ypatybės – Jo amžinoji galybė ir dievystė – nuo pat pasaulio sukūrimo aiškiai suvokiamos iš Jo kūrinių, todėl jie [netikintys] nepateisinami“ (Romiečiams 1:20). „Dangūs skelbia Dievo šlovę, tvirtuma byloja apie Jo rankų darbus“ (Psalmių 19:1).

Jeigu viduryje lauko rastum laikrodį, tu nemanytum, jog jis tiesiog „atsirado“ iš niekur, arba kad jis visuomet egzistavo. Matydamas, kaip puikiai laikrodis yra sukonstruotas, tu tikriausiai galvotum, kad jį pagamino meistras. Stebėdami šį pasaulį mes matome, kad jis sukurtas dar tiksliau ir tobuliau negu bet koks laikrodis. Vien tai, kad mūsų laiko skaičiavimas remiasi ne laikrodžiu, o Dievo rankų darbu – Žemės sukimusi (ir radioaktyviomis atomo cezio-133 savybėmis), parodo, kaip sudėtingai, bet tobulai šis pasaulis yra sukūrtas. Visata atspindi tobulą dizainą, ir visa tai įrodo, kad egzistuoja Didysis Kūrėjas.

Jei tu rastum užkoduotą pranešimą, tikriausiai iš smalsumo bandytum jį iššifruoti. Tu taip pat tikriausiai manytum, jog yra protingas žinutės siuntėjas, kuris sukūrė tą kodą. Tik pagalvok, koks sudėtingas yra DNR „kodas“, kurį mes visi nešiojame kiekvienoje savo kūno ląstelėje? Nejaugi DNR paskirtis ir sudėtingumas neįrodo, kad yra Protingas Rašytojas, parašęs tuos kodus?

Dievas ne tik sukūrė sudėtingai tobulą ir harmoningą fizinį pasaulį, bet taip pat į kiekvieno žmogaus širdį įdėjo amžinybės jausmą (Ekleziasto 3:11). Giliai širdyje žmonės žino, kad yra kažkas daugiau, negu akis gali matyti, kažkas daugiau negu tik šis gyvenimas žemėje. Supratimas, kad amžinybė egzistuoja, matomas dviem būdais: įstatymų kūrimu ir garbinimu.

Visais laikais, visose civilizacijose ir kultūrose žmonės laikėsi tam tikrų moralės normų. Įdomu yra tai, kad tos moralės normos yra stebėtinai panašios visose kultūrose. Pavyzdžiui, meilė yra visur vertinama, tuo tarpu melavimas yra smerkiamas. Ši visuotinė moralė – visuotinis gėrio ir blogio supratimas – įrodo, kad egzistuoja Aukščiausiosios Moralės Būtybė, iš kurios mes gavome tą supratimą.

Lygiai taip pat viso pasaulio žmonės, nepriklausomai nuo kultūros, visuomet kažką garbindavo. Garbinimo objektai dažnai skiriasi, bet visi žmonės sutinka, kad egzistuoja „aukštesnė jėga“. Mūsų polinkis kažką garbinti įrodo, kad mes esame sukurti pagal Dievo atvaizdą (Pradžios 1:27).

Antrasis būdas, per kurį Dievas apreiškė save, yra Jo žodis- Biblija. Visoje Biblijoje Dievo egzistavimas yra laikomas savaime suprantamu (Pradžios 1:1; Išėjimo 3:14). Kai kas nors rašo savo biografija, jis juk nešvaisto laiko įrodinėdamas, kad Jis egzistuoja. Taip ir Dievas savo knygoje neskiria daug laiko savo egzistencijos įrodynėjimui. Tai, kad Biblija keičia žmonių gyvenimus, Biblijos vientisumas ir stebuklai, visuomet lydėję jos rašymą, turėtų būti pakankamos priežastys atkreipti dėmesį į šią knygą.

Trečiasis būdas, per kurį Dievas apreiškė save, yra Jo Sūnus, Jėzus Kristus (Jono 14:6-11). „Pradžioje buvo Žodis, tas Žodis buvo pas Dievą, ir Žodis buvo Dievas. Tas Žodis tapo kūnu ir gyveno tarp mūsų; mes regėjome Jo šlovę- šlovę Tėvo viengimio, pilno malonės ir tiesos“ (Jono 1:1, 14; taip pat žr. Kolosiečiams 2:9).

Savo nuostabiame gyvenime Jėzus pilnai įvykdė visus Senojo Testamento įsakymus ir išpildė pranašystes apie Mesiją (Mato 5:17). Jis atliko nesuskaičiuojamai daug gailestingumo darbų ir darė stebuklus, kurie patvirtino Jo skelbiamą žinią ir Jo dieviškumą (Jono 21:24-25). Praėjus trims dienoms po Jo mirties, Jėzus prisikėlė iš numirusiųjų ir pasirodė šimtams žmonių (1 Korintiečiams 15:6). Yra daugybė istorinių įrodymų liudijančių, kas Jėzus iš tikrųjų buvo. Kaip Apaštalas Paulius sakė: „šitai dėjosi ne kur nors užkampyje“ (Apaštalų darbų 26:26).

Mes žinome, kad visuomet bus skeptikų, kurie turi savo nuomonę apie Dievą ir su tuo nusistatymų skaito šiuos įrodymus. Taip pat yra žmonių, kuriems nesvarbu, kiek įrodymų pateiksi, vis tiek jų neįtikinsi (Psalmių 14:1). Galų gale tai priklauso nuo tikėjimo (Hebrajų 11:6).


Grįžti į svetainę lietuvių kalba


Ar Dievas realus? Iš kur man žinoti, kad Dievas iš tikrųjų egzistuoja?