Ką Biblija kalba apie skyrybas ir naują santuoką?




Klausimas: Ką Biblija kalba apie skyrybas ir naują santuoką?

Atsakymas:
Visų pirma – kad ir kokia būtų nuomonė šiuo klausimu, yra labai svarbu prisiminti Biblijos žodžius, užrašytus Malachijo knygoje 2:16a: „Aš nekenčiu skyrybų, – sako Viešpats, Izraelio Dievas“.

Biblija liudija, kad Dievo planas santuokai – tai viso gyvenimo įsipareigojimas. „Taigi jie jau nebe du, o vienas kūnas. Ką tad Dievas sujungė, žmogus teneperskiria“ (Mato 19:6). Be kita ko, Dievas žino, kad santuoką sudaro du nuodėmingi žmonės, ir todėl gali įvykti skyrybos. Senajame Testamente Jis davė keletą įstatymų, kad būtų apgintos teisės tų, kurie išsiskyrė, o ypač moterų (Pakartoto Įstatymo 24:1-4). Jėzus pabrėžia, kad šie įstatymai buvo duoti dėl žmonių širdies kietumo, o ne dėl to, kad to norėjo Dievas (Mato 19:8).

Diskusija apie tai, ar Biblija leidžia skirtis ir pakartotinai tuoktis visų pirma siejasi su Jėzaus žodžiais Mato 5:32 ir 19:9. Frazė „išskyrus paleistuvystės atvejį “ yra vienintelė Šventojo Rašto vieta, kur duodamas Dievo leidimas skyryboms ir naujai santuokai. Daugelis tyrinėtojų šį „išimtinį atvejį“ supranta kaip „santuokinę neištikimybę“ sužaduotuvių laikotarpiu. Pagal žydų papročius vyras ir moteris buvo laikomi susituokę jau nuo pat jų „sužaduotuvių“. Amoralumas šiuo „sužaduotuvių“ laikotarpiu galėjo būti vienintelė priežastis skyryboms.

Graikiškas žodis, išverstas kaip „santuokinė neištikimybė“, gali reikšti bet kokios formos seksualinį amoralumą, pavyzdžiui nesantuokinį ryšį, prostituciją ir t.t. Galimas daiktas, kad Jėzus sakė, jog skyrybos leidžiamos, jei padaryta seksualinė nuodėmė. Lytiniai santykiai yra neatskiriama santuokinių įsipareigojimų dalis – „du taps vienu kūnu“ (Pradžios 2:24; Mato 19:5; Efeziečiams 5:31).

Tokiu būdu, jei šis ryšys nutrūksta dėl nesantuokinių lytinių santykių, tai gali būti pateisinama priežastis skyryboms. Jei tai tiesa, Jėzus šiame tekste turi omenyje ir naują santuoką. Frazė „veda kitą“ (Mato 19:9) akcentuoja tai, kad skyrybos ir pakartotinos vedybos yra galimos, jei yra tam tikros sąlygos. Svarbu pažymėti, kad tik nekaltoji pusė gali pakartotinai tuoktis. Nors to tekste ir nėra, leidimas skirtis ir nauja santuoka – tai Dievo malonė tam sutuoktiniui, kuris nukentėjo toje situacijoje, o ne tam, kuris buvo neištikimas. Galbūt yra atvejų, kai „kaltoji pusė“ taip pat gali pakartotinai tuoktis, bet šiame tekste apie tai nekalbama.

Kai kas tekstą iš 1 Korintiečiams 7:15 supranta kaip dar vieną „išimtį“, leidžiančią naują santuoką, jei netikintis sutuoktinis išsiskiria su tikinčiu. Bet ir kaip ten būtų kontekstas nekalba apie naują santuoką, kalbama tik apie tai, kad tikintysis neprivalo toliau būti santuokoje, jei netikintis sutuoktinis nori skirtis. Kiti tvirtina, kad bet kokia prievarta (sutuoktiniui ar vaikui) yra taip pat pagrįsta priežastis skyryboms, nors apie tai Biblijoje neužsimenama. Galbūt tai atrodytų ir teisinga, bet niekada nereikia piktnaudžiauti Dievo žodžiu. Kartais diskusijose apie „išskirtines priežastis“ praleidžiamas tas faktas, kad nepriklausomai nuo termino „santuokinė neištikimybė“ reikšmės, skyrybos yra leidžiamos, bet ne būtinos. Netgi jei sutuoktinis ir buvo neištikimas, su Dievo malone galima atleisti ir vėl atstatyti santuoką. Dievas mums atleidžia nepalyginamai daugiau, todėl mes turime sekti Jo pavyzdžiu ir atleisti netgi svetimavimo nuodėmę (Efeziečiams 4:32). Vis dėlto daugeliu atveju sutuoktinis neatgailauja ir toliau nuodėmiauja. Tokioje situacijoje ir gali būti pritaikyta Rašto vieta iš Mato 19:9. Daugelis po skyrybų taip pat per greitai skuba tuoktis antrą kartą, nors Dievas galbūt norėjo, kad jie liktų vieni. Kartais Dievas šaukia žmogų susilaikyti nuo santuokos, kad jis galėtų visą savo dėmesį skirti Dievui (1 Korintiečiams 7:32-35). Nauja santuoka po skyrybų galima kai kuriomis aplinkybėmis, bet tai nėra vienintelė galimybė.

Liūdina tai, kad skyrybų procentas krikščionių tarpe beveik siekia tą patį lygį kaip ir visame netikinčiame pasaulyje. Biblija labai aiškiai kalba, kad Dievas nekenčia skyrybų (Malachijo 2:16), ir kad susitaikymas ir atleidimas turi būti krkščioniško gyvenimo ženklai (Luko 11:4; Efeziečiams 4:32). Vis dėlto Dievas, žinoma, supranta, kad skyrybos gali pasitaikyti net ir Jo vaikų tarpe. Tie, kurie patyrė skyrybas ar susituokė antrą kartą, neturi galvoti, kad Dievas juos myli mažiau, – net jei jų skyrybos ar antroji santuoka neatitinka to išimtinio atvejo, paminėto Mato 19:9. Dievas dažnai panaudoja netgi nuodėmingą krikščionių nepaklusnumą, kad įvykdytų savo gerus darbus.



Atgal į svetainę lietuvių kalba



Ką Biblija kalba apie skyrybas ir naują santuoką?