Klausimas
Kaip aš galiu nugalėti nuodėmę savo krikščioniškame gyvenime?
Atsakymas
Biblijoje rašoma apie keletą skirtingų įrankių, padedančių mums nugalėti nuodėmę. Šiame gyvenime mes niekada galutinai nelaimėsime prieš nuodėmę (1 Jono 1:8), bet tai neturėtų mūsų sustabdyti nuo šio tikslo siekimo. Su Dievo pagalba ir vadovaujantis principais, pateiktais Dievo Žodyje, mes palaipsniui nugalėsime nuodėmę ir tapsime panašesni į Kristų.
Pirmasis įrankis, padedantis mums nugalėti nuodėmę yra Šventoji Dvasia. Dievas mums suteikė Šventąją Dvasią, kad mes galėtume gyventi pergalingą krikščionišką gyvenimą. Laiške Galatams 5:16-25 Dievas palygina kūno darbus ir Dvasios vaisius. Šioje ištraukoje mes esame raginami gyventi Dvasioje. Visi tikintieji turi Šventąją Dvasią, bet šitoje ištraukoje mes esame raginami pasiduoti Jos vadovavimui ir vedimui. Tai reiškia, kad mes turime sekti Šventąja Dvasia, ir paklusti Jos raginimams, o ne savo kūno norams.
Šventosios Dvasios daromą įtaką galime matyti pažvelgę į apaštalo Petro gyvenimą. Prieš jam prisipildant Šventąja Dvasia, jis tris kartus išsižadėjo Jėzaus, nors ir buvo sakęs, kad seks Juo iki mirties. Bet po to, kai Sekminių dieną Petrą pripildė Šventoji Dvasia, jis atvirai ir ryžtingai pamokslavo ten susirinkusiems žydams.
Žmogus, kuris gyvena Dvasioje, stengiasi neslopinti Dvasios paraginimų (kaip parašyta 1 Tesalonikiečiams 5:19) ir siekia būti pripildytas Šventąja Dvasia (Efeziečiams 5:18-21). Kaip galima būti pripildytam Šventąja Dvasia? Visų pirma kaip ir Senajame Testamente, tai priklauso nuo Dievo sprendimo. Senajame Testamente Dievas pasirinkdavo žmones atlikti tam tikrus darbus ir juos pripildydavo Šventąja Dvasia (Pradžios 41:38; Išėjimo 31:3; Skaičių 24:2; 1 Samuelio 10:10). Efeziečiams 5:18-21 ir Kolosiečiams 3:16 parodo, kad Dievas išsirenka tuos, kurie patys save pripildo Dievo Žodžiu. Taigi tai mus atveda prie kito įrankio- Dievo Žodžio.
Biblijoje rašoma, kad Dievas mums davė Savo Žodį, kad būtume pasiruošę kiekvienam geram darbui (2 Timotiejui 3:16-17). Dievo Žodis mus moko, kaip gyventi ir kuo tikėti; parodo, kai mes nukrypstame į neteisingus kelius, padeda sugrįžti į teisingą kelią ir jame pasilikti. Hebrajams 4:12 parašyta, kad Dievo Žodis yra gyvas ir veiksmingas, kuris prasiskverbia giliai į mūsų širdis ir sunaikina įsišaknijusias problemas ir nuodėmes. Psalmių 119 psalmininkas kalba apie gyvenimą keičiančią Dievo Žodžio jėgą. Jozuei, izraelitų vadui, buvo pasakyta, jog jis nugalės savo priešus, jei vietoj to, kad pamirštų, jis naudos šį ginklą-neatsitrauks nuo Dievo Žodžio, bet mąstys apie jį dieną ir naktį ir laikysis jo reikalavimų. Jozuė pakluso Dievui, nors tai atrodė nesąmonė karinės strategijos atžvilgiu, ir tai buvo jo pergalių kovose už pažadėtąją žemę priežastis.
Mes dažnai ignoruojame šį įrankį – Dievo Žodį. Mes manome, kad užtenka atsinešti Bibliją į bažnyčią ir kasdien ją skaityti rytmetinės maldos metu. Bet mes nestudijuojame Dievo Žodžio, nemąstome apie jį, netaikome jo tiesų savo gyvenime, neatgailaujame už nuodėmes, kurias jis atskleidžia, ir nešloviname Dievo už dovanas, parodytas mums Jo Žodyje. Dažnai Dievo Žodžio atžvilgiu mes elgiamės kaip anoreksikai arba sergantys bulimija. Mes arba skaitome Bibliją tik tiek, kad tai palaikytų mus gyvus dvasiškai (bet niekada neskaitome užtektinai, kad būtume sveiki ir klestintys krikščionys), arba skaitome labai dažnai, bet niekada nemąstome ir nemedituojame tam, kad gautume dvasinio maisto.
Yra labai svarbu išsiugdyti įprotį studijuoti Dievo Žodį kasdien, mąstant apie tai, kas perskaityta ir įsimenant eilutes. Jei jūs dar to nedarote, pradėkite tai daryti. Kai kuriems žmonėms padeda savo apmąstymus ir išmoktas pamokas užrašyti dienoraštyje ar užrašų knygutėje. Įpraskite neužversti Biblijos iki tol, kol neužsirašysite minčių, kurios jums kilo beskaitant. Kai kurie žmonės užrašo savo maldas Dievui, prašančias pakeisti tas gyvenimo vietas, apie kurias Dievas jiems kalbėjo beskaitant Bibliją. Biblija yra Šventosios Dvasios įrankis, kurį Ji naudoja mūsų gyvenimuose (Efeziečiams 6:17), ji yra būtinas ir pagrindinis ginklas, padedantis mums kovoti dvasinėse kovose (Efeziečiams 6:12-18).
Trečiasis svarbus įrankis, padedantis laimėti prieš nuodėmę, yra malda. Ir vėlgi, krikščionys dažnai apie tai kalba, bet nepakankamai tai naudoja. Mes turime maldos susirinkimus, maldos rytmečius, bet mes nenaudojame maldos taip, kaip ją naudojo Ankstyvoji Bažnyčia (Apaštalų darbų 3:1; 4:31; 6:4; 13:1-3). Apaštalas Paulius dažnai kartoja, kaip jis meldžiasi už tuos, kuriems jis tarnauja. Dievas mums davė daug nuostabių pažadų dėl maldos (Mato 7:7-11; Luko 18:1-8; Jono 6:23-27; 1 Jono 5:14-15) ir Paulius taip pat mini maldą kalbėdamas apie pasiruošimą dvasinei kovai (Efeziečiams 6:18).
Kodėl malda yra tokia svarbi kovojant prieš nuodėmę? Prisiminkite Petrą, ir Jėzaus žodžius, pasakytus jam Getsemanės sode, prieš Petrui išsiginant Jėzaus. Ten, kai Jėzus meldėsi, Petras miegojo. Jėzus pažadino jį ir tarė: „Budėkite ir melskitės, kad nepatektumėte į pagundymą. Dvasia ryžtinga, bet kūnas silpnas“ (Mato 26:41). Mes kaip ir Petras norime daryti tai, kas teisinga, bet nerandame tam jėgų. Mums reikia nepamiršti Dievo žodžių – nepaliaukite ieškoti, nepaliaukite belsti, nepaliaukite prašyti, ir tuomet Jis suteiks jėgų, kurių mums reikia (Mato 7:7). Malda nėra stebuklinga formulė. Tai mūsų ribotumo ir neišsemiamos Dievo jėgos pripažinimas. Tai gręžimasis į Jį, kad Jis suteiktų mums jėgų daryti tai, ką Jis nori,o ne tai, ko mes norime (1 Jono 5:14-15).
Ketvirtasis įrankis mūsų kare prieš nuodėmę yra bažnyčia, tikinčiųjų susirinkimas. Kai Jėzus siuntė savo mokinius pamokslauti, Jis siuntė juos po du (Mato 10:1). Apaštalų Darbų knygoje aprašomi misionieriai nekeliavo po vieną, bet grupėse po du ar daugiau. Jėzus įsako mums neapleisti savųjų susirinkimo, bet naudoti tą laiką, skatinant vienas kitą mylėti ir daryti gerus darbus (Hebrajams 10:24-25). Jis taip pat mus mokina išpažinti vienas kitam savo nuodėmes (Jokūbo 5:16). Senojo Testamento išminties literatūroje rašoma, kad kaip geležis paaštrina geležį, taip žmogus paaštrina savo draugą (Patarlių 27:17). Ekleziasto knyga moko, kad skaičiuje yra jėga (Ekleziasto 4:11-12).
Daugeliui krikščionių pastovus, atviras bendravimas su draugu, prieš kurį jautiesi atsakingas, padeda nugalėti „užsispyrusias“ nuodėmes. Yra labai vertinga ir naudinga turėtį draugą, su kuriuo gali atvirai kalbėti, mesltis, padrąsinti ir net pamokyti vienas kitą. Mes visi esame gundomi (1 Korintiečiams 10:13). Todėl turėti draugą, prieš kurį jautiesi atsakingas, yra tas galutinis padrąsinimo ir motivacijos šaltinis, kurio mums reikia nugalint nuodėmes.
Kartais mes greitai pasiekiame pergalę prieš nuodėmę, o kartais tai užtrunka ilgiau. Dievas prižadėjo, kad, mums naudojant visus Jo suteiktus šaltinius, Jis palaipsniui pakeis mūsų gyvenimus. Mes galime ištvėrmingai kovoti prieš nuodėmę, nes mes žinome, kad Dievas yra ištikimas ir išpildo savo pažadus.
English
Kaip aš galiu nugalėti nuodėmę savo krikščioniškame gyvenime?
