Ar gali moterys tarnauti kaip pastorės / pamokslininkės? Ką Biblija sako apie moteris tarnautojas?




Klausimas: Ar gali moterys tarnauti kaip pastorės / pamokslininkės? Ką Biblija sako apie moteris tarnautojas?

Atsakymas:
Moterų tarnavimas pastorėmis/pamokslininkėmis matyt yra vienas labiausiai ginčijamų klausimų šiandienos bažnyčioje. Labai svarbu nežiūrėti į tai kaip į moters priešpastatymą vyrui. Yra moterų, kurios mano, kad moteris negali būti pastore, ir kad Biblija tai apriboja; taip pat yra vyrų, kurie mano, kad moteris gali tarnauti kaip pastorė/pamokslininkė, ir kad nėra jokių apribojimų tokiam tarnavimui. Tai nėra šovinizmo ar diskriminacijos klausimas, – tai yra Biblijos interpretavimo klausimas.

1 Laiške Timotiejui 2:11-12 parašyta: „Moteris tesimoko tyliai, su tikru klusnumu. Aš neleidžiu, kad moteris mokytų nei kad vadovautų vyrui; ji tesilaiko tyliai“. Bažnyčioje Dievas vyrui ir moteriai numatė skirtingus vaidmenis. Tai yra Dievo kūrinijos kūrimo rezultatas (1 Timotiejui 2:13), tai pat tai rezultatas ir nuodėmės, kuri įėjo į pasaulį (2 Timotiejui 2:14). Dievas per apaštalo Pauliaus laišką apriboja moterų, kaip dvasinių vyro mokytojų, tarnavimą. Šis apribojimas užkerta kelią moterims tarnauti pastorėmis, nes į šį tarnavimą įeina pamokslavimas, mokymas ir dvasinė valdžia, kuri reiškia aukštesnę poziciją.

Egzistuoja daug įvairių nuomonių, kurios prieštarauja tokiam požiūriui į moterų tarnavimą bažnyčioje. Labiausiai paplitusi nuomonė: Paulius užkirto kelią moterims mokyti todėl, kad pirmajame šimtmetyje moterys paprastai buvo neišsilavinusios. Bet 1 Laiške Timotiejui 2:11-14 išsilavinimo padėtis visai neminima. Jei išsilavinimas būtų vaidinęs didelį vaidmenį, tai dauguma Jėzaus mokinių būtų laikomi visiškai netinkami tarnauti.

Kita populiari nuomonė: Pauliaus žodžiai buvo skirti tik moterims iš Efezo miesto (minėtas laiškas adresuotas Timotiejui, kuris buvo Efezo miesto bažnyčios pastorius). Efezas garsėjo savo šventykla Artemidei – graikų ir romėnų dievybei. Moterys, garbinusios Artemidę, turėjo didelį autoritetą. Bet Paulius nekalba apie Artemidės garbinimą kaip apie moterų tarnavimo apribojimo priežastį, laiške apie Artemidę niekur net neužsimenama.

Trečia paplitusi nuomonė: Paulius rašo apie vyrus ir žmonas (sutuoktinius), o ne bendrai apie vyrus ir moteris. Iš tiesų, graikų kalbos žodžiai, pavartoti 1 Timotiejui 2:11-14, galėjo būti skirti ir vyrams/žmonoms, vis dėlto pagrindinė šių žodžių reikšmė yra apskritai vyras ir moteris. Tie patys graikų kalbos žodžiai pavartoti ir 8-10 eilutėse. Argi tik vedęs vyras turi melstis keldamas aukštyn tyras rankas be pykčio ir nesantaikos (8 eil.)? Argi tik ištekėjusi moteris turi vilkėti padoriai, puoštis droviai ir santūriai ir pasižymėti gerais darbais (9-10 eil.)? Žinoma ne. 8-10 eilutės aiškiai kalba apie vyrus ir moteris, o ne tik apie vedusius vyrus ir žmonas. Šios ištraukos kontekste niekur nenurodoma, kad 11-14 eilutė yra adresuota vedusiems vyrams ir žmonoms.

Kai kurie prieštarauja pasiremdami Mirjamos, Deboros, Huldos, Priscilės, Febės pavyzdžiais, tai yra pavyzdžiais moterų, kurios Biblijoje užėmė lyderio poziciją. Bet tie, kas turi tokią nuomonę, neatsižvelgia į kai kuriuos svarbius faktus. Debora buvo vienintelė moteris – teisėja šalia 13 kitų teisėjų vyrų. Hulda – vienintelė moteris pranašė, šalia kitų pranašų vyrų, paminėtų Biblijoje. Mirjama turėjo vadovės poziciją tik dėl to, kad ji buvo Mozės ir Aarono sesuo. Valdant karaliams garsios moterys buvo Atalija ir Jezabelė, bet jas negalima įvardinti kaip dievobaimingų moterų – lyderių pavyzdį.

18 Apaštalų Darbų knygos skyriuje Priscilė ir Akvilas aprašyti kaip ištikimi Kristaus tarnai. Priscilė paminėta pirma greičiausiai todėl, kad buvo daugiau žinoma savo tarnavimu, nei jos vyras. Bet to, niekur daugiau neparašyta, kad ji būtų dalyvavusi tokiame tarnavime, kuris prieštarautų 1 Timotiejui 2:11-14 užrašytoms eilutėms. Priscilė ir Akvilas pasikvietė pas save Apolą ir nuodugniau išaiškino jam Dievo kelią (Apaštalų Darbai 18:26).

Laiške romiečiams 16:1 nors Febė minima kaip „diakonė“, o ne „tarnaitė“, tai dar nereiškia, kad ji mokė bažnyčioje. Reikalavimas būti „sugebančiam mokyti“ buvo taikoma vyresniesiems, bet ne diakonams (1 Timotiejui 3:1-13; Titui 1:6-9). Vyresnieji/ vyskupai/ diakonai yra aprašyti kaip „vienos žmonos vyrai“, vyrai, turintys klusnius vaikus ir gerą vardą tarp svetimųjų. Be to, 1 Timotiejui 3:1-13 ir Titui 1:6-9, kai kalbama apie vyresniuosius,/ vyskupus/ diakonus, yra vartojami tik vyriškos giminės įvardžiai.

Viso šito „priežastis“ tampa aiški 1-ame Laiške Timotiejui 2:11-14. 13 eilutė paaiškina Pauliaus teiginį, kodėl moterys negali mokyti ar turėti valdžią vyrams. Todėl, kad „pirmas buvo sutvertas Adomas, o paskui – Ieva. Be to, Adomas nesidavė suvedžiojamas, o moteris buvo apgauta ir prasižengė.“ Štai tokia yra priežastis. Dievas pirma sutvėrė Adomą, o tada – Ievą, kad ji būtų Adomo „padėjėja“. Tokia žmogaus sukūrimo tvarka turi universalų pritaikymą ir šeimoje (Efeziečiams 5:22-33), ir bažnyčioje. Tas faktas, kad Ieva buvo suvedžiota, taip pat paaiškina, kodėl moteris neturėtų tarnauti kaip pastorė ar turėti dvasinę valdžią vyrams. Kai kurie mano, kad moteris negali būti dvasinis lyderis, nes ji lengviau suvedžiojama. Bet tokia nuomonė ginčytina. Juk jei moterys lengviau suvedžiojamos, kodėl joms leidžiama mokyti vaikus (kuriuos taipogi lengva suvedžioti) ir kitas moteris? Šis tekstas kalba ne apie tai. Moteris negali mokyti ir turėti valdžios vyrams, nes Ieva buvo suvedžiota. Todėl Dievas davė vyrams aukščiausią autoritetą bažnyčioje.

Moterys pasižymi svetingumo, gailestingumo, mokymo ir pagalbos dovanomis. Jos turi daugelį tarnavimų bažnyčioje. Moterims bažnyčioje nedraudžiama viešai melstis ir pranašauti (1 Korintiečiams 11:5), bet jos negali turėti dvasinės valdžios vyrams. Biblijoje niekur neparašyta, kad moteris negali naudoti Šventosios Dvasios dovanų (1 Korintiečiams 12 sk.). Kaip vyrai, taip ir moterys yra pašauktos tarnauti kitiems, naudoti Dvasios dovanas (Galatams 5:22-23) ir skelbti Evangeliją (Mato 28:18-20; Apaštalų darbų 1:8; 1 Petro 3:15).

Pagal Dievo nustatytą tvarką tik vyrai gali tarnauti kaip dvasiniai lyderiai bažnyčioje. Taip yra ne todėl, kad vyrai būtų geriausi mokytojai, o moterys būtų prastesnės ar ne tokios protingos – tai neturi nieko bendro su mūsų aptariamu klausimu. Tai paprasčiausiai tvarka, kurią įsteigė Dievas bažnyčioje. Vyrai savo dvasiniame lyderiavime turi rodyti pavyzdį – savo gyvenimu ir savo žodžiu. Moterys turi mažiau valdžios. Jos skatinamos mokyti kitas moteris (Titui 2:3-5). Biblija taip pat nedraudžia moterims mokyti vaikų. Vienintelis draudimas – nemokyti vyrų ir neturėti jiems valdžios. Vadovaujantis šia logika – moteris negali tarnauti kaip pastorė/pamokslininkė. Tai nesumenkina moters vaidmens, bet greičiau nukreipia ją tarnauti tomis dovanomis, kokiomis Dievas ją apdovanojo.



Atgal į svetainę lietuvių kalba



Ar gali moterys tarnauti kaip pastorės / pamokslininkės? Ką Biblija sako apie moteris tarnautojas?