Kodėl negalima tapti savižudžiu?




Klausimas: Kodėl negalima tapti savižudžiu?

Atsakymas:
Iš visos širdies kreipiuosi į tuos, kurie nori pabaigti savo gyvenimą savižudybe. Tokias mintis sukelia įvairios emocijos, tokios kaip beviltiškumas, nusivylimas. Gali atrodyti, kad esi giliausioje duobėje, kur nepasiekia joks vilties spindulėlis, jog kažkas gali pasikeisti į gera. Atrodo, kad niekam nerūpi, ir niekas nesupranta, jog tau sunku. Gyvenimas paprasčiausiai nevertas, kad jį gyventum… O gal vis dėlto vertas?

Daugelis iš mūsų esame patyrę tokius varginančius jausmus. Kai aš buvau panašioje emocinėje „duobėje“, mano prote kilo tokie klausimai: „Nejaugi tai valia Dievo, kuris mane sukūrė?“, „Ar Dievas per silpnas, kad galėtų padėti man?“, „Ar mano problemos Jam per didelės?“

Su džiaugsmu noriu pasakyti, kad jei jūs skirsite bent kelias akimirkas ir tiesiog dabar leisite Dievui iš tiesų būti Dievu jūsų gyvenime, Jis apreikš koks yra didis iš tiesų. „Nes Dievui nėra negalimų dalykų“ (Luko 1:37). Galbūt dar esančių ir neužgijusių žaizdų randai sukėlė sunkų atmetimo ar vienatvės jausmą. Tai galėjo atvesti jus prie savigailos, pykčio, kartėlio, keršto minčių ir net veiksmų, nesveikų baimių ir pan. Tai galėjo paveikti jūsų santykius su artimaisiais. Bet ir kaip ten būtų, savižudybė tik atneštų didelį sielvartą tiems, kurie myli jus, sužeistų juos emociškai, palaužtų juos – o tai nepasimiršta visą gyvenimą.

Kodėl negalima baigti savo gyvenimo savižudybe? Drauge, nesvarbu, kaip blogai yra tavo gyvenime, – yra mylintis Dievas, kuris laukia, kad tu leisi Jam išvesti tave iš nevilties duobės į Jo nuostabią šviesą. Jis yra tikra tavo viltis. Jo vardas – Jėzus.

Šis Jėzus, teisusis Dievo Sūnus, susitapatino su tavimi ir taip pat patyrė atmetimą ir pažeminimą. Pranašas Izaijas rašė apie Jį: „Jis išaugo nelyginant atžala jo akivaizdoje, kaip šaknis iš sausos žemės. Jis nebuvo nei patrauklus, nei gražus: matėme mes jį, bet nepamėgome. Jis buvo paniekintas, žmogaus vardo nevertas, skausmų vyras, apsipratęs su negalia, – toks, kuris prieš žmones užsidengia veidą. Jis buvo paniekintas, mes jį nieku laikėme. Tačiau jis mūsų negalias prisiėmė, mūsų skausmus sau užsikrovė. O mes laikėme jį raupsuotu, – Dievo nubaustu ir nuvargintu. Bet jis buvo sužalotas dėl mūsų nusižengimų, ant jo krito kirčiai už mūsų kaltes. Bausmė ant jo krito mūsų išganymui, mes buvome išgydyti jo žaizdomis. Visi mes lyg avys pakrikome, kiekvienas eidamas savuoju keliu, o VIEŠPATS uždėjo ant jo kaltę mūsų visų“ (Izaijo 53:2-6).

Drauge, Jėzus Kristus iškentė visa tai todėl, kad mes galėtume gauti nuodėmių atleidimą! Kokia sunki bebūtų tavo kaltė, žinok, kad Jis visada atleis, jei tu nuoširdžiai atgailausi, nusisuksi nuo savo nuodėmių ir gręšies į Dievą. „Šaukis manęs vargo dieną. Aš išgelbėsiu tave ir tu mane šlovinsi “ (Psalmių 50:15). Niekas, ką tu bebūtum padaręs, nėra taip blogai, kad Jėzus negalėtų atleisti. Netgi kai kurie Jo išrinktieji tarnai Biblijoje padarė didelių nuodėmių, tokių kaip žmogžudystė (Mozė), paleistuvystė (Dovydas), fiziniai ir emociniai kankinimai (apaštalas Paulius). Bet jiems buvo atleista, ir jie pradėjo gyventi visavertį gyvenimą. „Nuplauk mano kaltę, apvalyk mane nuo mano nuodėmės“ (Psalmių 51:2). „Taigi kas yra Kristuje, tas yra naujas kūrinys. Kas buvo sena, praėjo, dabar visa nauja“ (2 Korintiečiams 5:17).

Kodėl negalima tapti savižudžiu? Mano drauge, Dievas tik ir laukia, kad galėtų atitaisyti tai, kas sulaužyta, tai yra – jūsų gyvenimą. Pranašas Izaijas rašė: „Viešpaties Dievo Dvasia ant manęs, nes Jis patepė mane, kad neščiau gerąją naujieną vargdieniams. Jis pasiuntė mane guosti prislėgtųjų, skelbti belaisviams laisvę ir atidaryti kalėjimo duris kaliniams... guosti visų liūdinčiųjų ir suteikti liūdintiems Sione vainiką vietoj pelenų, džiugesio aliejaus vietoj gedulo, šlovės skraistę vietoj bailumo, kad galėtų vadintis teisumo ąžuolais – daigynu, Viešpaties sodintu, idant apreikštų Jo šlovę“ (Izaijo 61:1-3).

Ateikite pas Jėzų, ir leiskite Jam sugrąžinti džiaugsmą ir visavertiškumą, patikint Juo, kad Jis pradės naują darbą jūsų gyvenime. „Sugrąžink man išgelbėjimo džiaugsmą, tepalaiko mane nori dvasia... Viešpatie, praverk mano lūpas, ir mano burna skelbs Tavo šlovę. Juk aukomis Tu nesigėri; jei atnašaučiau deginamąją auką, Tu jos nepriimtum. Tikra auka Dievui – sudužusi dvasia; Tu, Dieve, nepaniekinsi sudužusios ir atgailaujančios širdies (Psalmių 51:12, 15-17).

Ar jūs priimsite Viešpatį kaip savo Gelbėtoją ir Ganytoją? Jis ves kiekvieną dieną jūsų mintis ir žingsnius per savo Žodį – Bibliją. „Mokysiu tave ir rodysiu tau kelią, kuriuo turi eiti. Patarsiu tau, lydėdamas tave akimis“ (Psalmių 32:8). „Ir Jis bus tavo stabilumas; Lobiai, kurie išgelbsti, išmintis ir pažinimas. Viešpaties baimė yra tavo turtas“ (Izaijo 33:6). Sunkumų jūsų gyvenime bus, bet jūs turėsite VILTĮ Kristuje. Jis jums bus „tikras draugas, artimesnis už brolį“ (Patarlių 18:24). Te bus su jumis Viešpaties Jėzaus malonė jums priimant šį sprendimą.

Jei jūs trokštate patikėti Jėzumi Kristumi kaip savo Gelbėtoju, kalbėkite iš visos širdies šiuos žodžius Dievui: „Dieve, man reikia Tavęs. Prašau, atleisk man visa, ką aš padariau. Aš tikiu Jėzumi Kristumi, tikiu, kad Jis yra mano Gelbėtojas. Apvalyk mane, išgydyk ir suteik gyvenimo džiaugsmą. Dėkoju už Tavo meilę man ir už Jėzaus mirtį dėl manęs.

Ar Jūs, atsižvelgę į tai, ką čia perskaitėte, priėmėte sprendimą dėl Kristaus? Jei taip, prašome spustelėti klavišą „Aš priėmiau Kristų šiandien“.



Atgal į svetainę lietuvių kalba



Kodėl negalima tapti savižudžiu?