Ar Biblija patvirtina Jėzaus dieviškumą?




Klausimas: Ar Biblija patvirtina Jėzaus dieviškumą?

Atsakymas:
Jėzus skelbėsi esąs Dievas, taip pat ir Jėzaus mokiniai pripažino Jo dieviškumą. Jie tvirtino, kad Jėzus turi teisę atleisti nuodėmes – ką iš tikrųjų gali daryti tik Dievas, nes tik Jis vienas turi šią teisę (Apaštalų darbų 5:31; Kolosiečiams 3:13; Psalmių 130:4; Jeremijo 31:34). Biblijoje taip pat parašyta, kad Jėzus „teis gyvuosius ir mirusiuosius“ (2 Timotiejui 4:1). Tomas sušuko Jėzui, „Mano Viešpats ir mano Dievas!“ (Jono 20:28). Paulius vadina Jėzų „didžiuoju Dievu ir Gelbėtoju“ (Titui 2:13) ir pažymi, kad prieš įsikūnijimą Jėzus turėjo „Dievo pavidalą“ (Filemonui 2:5–8). Laiško hebrajams autorius sako apie Jėzų: „Tavo sostas, o Dieve, amžių amžiams“ (Hebrajams 1:8). Jonas tvirtina, kad, „Pradžioje buvo Žodis. Tas Žodis buvo pas Dievą, ir Žodis (Jėzus) buvo Dievas“ (Jono 1:1). Šventajame Rašte yra daugybė vietų, kalbančių apie Jėzaus dieviškumą (žr. Apreiškimo 1:17; 2:8; 22:13; 1 Korintiečiams 10:4; 1 Petro 2:6–8; Psalmių 18:2; 95:1; 1 Petro 5:4; Hebrajams 13:20), bet netgi vienos šių vietų užtenka, kad būtų galima tvirtinti, jog Kristaus pasekėjai iš tiesų Jį laikė Dievu.

Jėzui taip pat buvo duoti vardai, kurie Senajame Testamente priskiriami Jahvei (formalus Dievo vardas). Senojo Testamento titulas „Gelbėtojas“ (Psalmė 130:7; Ozėjo 13:14) Naujajame Testamente yra pavartotas kalbant apie Jėzų (Titui 2:13; Apreiškimo 5:9). Jėzus vadinamas Emanueliu („Dievas su mumis“) pirmame Evangelijos pagal Matą skyriuje. Pranašo Zacharijo knygoje 12:10 parašyta: „Jie žvegs į tą, kurį pervėrė“. Naujajame Testamente šis išsireiškimas pritaikomas nukryžiuotam Jėzui (Jono 19:37; Apreiškimo 1:7). Paulius naudoja tekstą, užrašytą Izaijo knygoje 45:22–23 ir pritaiko jį Laiške filipiečiams 2:10–11. Dar daugiau – Jėzaus vardas pavartotas kartu su Jahvės vardu maldoje: „Malonė ir ramybė jums nuo Dievo, mūsų Tėvo, ir Viešpaties Jėzaus Kristaus“ (Galatams 1:3; Efeziečiams 1:2). Tokia malda būtų šventvagiška, jei Kristus nebūtų Dievas. Jėzaus vardas taip pat yra vartojamas kartu su Jahvės vardu Jėzaus prisakyme krikštytis „Vardan Tėvo, ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios“ (Mato 28:19; žr. t.p. 2 Korintiečiams 13:14).

Jėzus atliko tokius darbus, kokius atlikti gali tik vienas Dievas. Jis ne tik prikėlė iš numirusiųjų (Jono 5:21; 11:38–44), atleido nuodėmes (Apaštalų darbų 5:31; 13:38), bet ir sukūrė bei palaiko visatą (Jono 1:2; Kolosiečiams 1:16-17)! Tai, be abejo, yra ypač reikšminga, nes Senajame Testamente yra užrašyti Jahvės žodžiai, kad Jis vienas kūrė visatą (Izaijo 44:24). Dar daugiau – Jėzus turi tas savybes, kurios gali būti priskirtos tik Dievui: Jis yra amžinas (Jono 8:58), visur esantis (Mato 18:20, 28:20), visa žinantis (Mato 16:21), visa galintis (Jono 11:38-44).

Tuo labiau, viena – skelbti save Dievu arba stengtis, kad kitas patikėtų tuo, ir visai kita – iš tiesų įrodyti, kad tai tiesa. Kristus įrodė savo dieviškumą daugeliu stebuklu ir prisikėlimu iš numirusiųjų.

Štai tik keletas Jėzaus padarytų stebuklų: vandens pavertimas vynu (Jono 2:7), vaikščiojimas vandeniu (Mato 14:25), duonos padauginimas (Jono 6:11), aklojo išgydymas (Jono 9:7), luošojo išgydymas (Morkaus 2:3), įvairių ligonių išgydymas (Mato 9:35; Morkaus 1:40–42), ir net mirusiųjų prikėlimas (Jono 11:43–44; Luko 7:11–15; Morkaus 5:35). O svarbiausia – Kristus Pats prisikėlė iš numirusiųjų. Tai visai nepanašu į taip vadinamus mirštančius ir prisikeliančius pagoniškų mitologijų dievus; nieko panašaus į tokį prisikėlimą nerasime kitų religijų doktrinose – ir joks kitas tvirtinimas neturi tiek daug nebiblinių įrodymų.

Pagal Dr. Gary Habermaso pastebėjimus, egzistuoja mažiausiai dvylika istorinių faktų, su kuriais sutinka netgi ne krikščionys, kritiškai nusiteikę mokslininkai:

1. Jėzus buvo nukryžiuotas ir mirė.
2. Jis buvo palaidotas.
3. Po Jo mirties mokiniai buvo nuliūdę ir praradę bet kokią viltį.
4. Po keletos dienų Jėzaus kapas buvo rastas (ar tvirtinama, kad buvo rastas) tuščias.
5. Jo mokiniai tikėjo, kad matė prisikėlusį Jėzų.
6. Mokiniai po šio įvykio iš abejojančių tapo drąsiais tikinčiaisiais.
7. Ankstyvojoje Bažnyčioje ši žinia buvo centrinė pamokslavimo žinia.
8. Ši žinia buvo pamokslaujama Jeruzalėje.
9. Kaip šio pamokslavimo rezultatas atsirado Bažnyčia. Ji pradėjo augti ir plėstis.
10. Prisikėlimo diena, Sekmadienis, tapo pagrindine garbinimo diena ir pakeitė Šabatą (šeštadienį).
11. Skeptikas Jokūbas įtikėjo po to, kai pamatė prisikėlusį Jėzų.
12. Paulius, krikščionių priešas ir persekiotojas, įtikėjo po to, kai išgyveno prisikėlusio Jėzaus artumą.

Kad būtų galima įrodyti prisikėlimą ir patvirtinti Evangeliją, užtenka tik keleto faktų: Jėzaus mirtis, palaidojimas, prisikėlimas ir pasirodymas mokiniams (1 Korintiečiams 15:1-5). Ir nors gali būti keletas teorijų, aiškinančių šiuos punktus, bet tik prisikėlimas paaiškina juos visus. Kritikai sutinka su tuo faktu, jog mokiniai tvirtino iš tiesų matę prisikėlusį Jėzų. Nei melas, nei jokios haliucinacijos negalėtų taip pakeisti žmonių, kaip tai padarė Jėzaus prisikėlimas. Pirma, kokia jiems būtų buvusi nauda iš apgavystės? Krikščionybė tuo metu nebuvo populiari. Antra, apgavikai netampa kankiniais. Tik Jėzaus prisikėlimas yra vienintelis realus paaiškinimas to, kad mokiniai buvo pasiryžę dėl savo tikėjimo mirti siaubinga mirtimi. Aišku, daugelis žmonių miršta dėl melo, kurį jie laiko tiesa, bet niekas nemiršta dėl to, ką jie tikrai žino esant melu.

Taigi Jėzus skelbėsi esąs Jahvė, Jis buvo Dievas, Jo sekėjai tikėjo Juo ir tvirtino, kad Jis yra tas, kuo skelbiasi. Jėzus įrodė savo dieviškumą darydamas stebuklus ir prisikeldamas iš numirusiųjų. Jo prisikėlimas pakeitė pasaulį. Jokia kita hipotezė negali paaiškinti šių faktų.



Atgal į svetainę lietuvių kalba



Ar Biblija patvirtina Jėzaus dieviškumą?