Kas yra Jėzus Kristus?




Klausimas: Kas yra Jėzus Kristus?

Atsakymas:
Kas yra Jėzus Kristus? Skirtingai nuo klausimo apie Dievo egzistavimą, tik nedaugelis abejoja Jėzaus Kristaus egzistavimu. Visuotinai pripažinta, kad Jėzus Kristus iš tiesų buvo žmogus, gyvenęs Izraelyje prieš 2000 metų. Bet kai pradedamas kelti klausimas, kas buvo Jėzus, prasideda diskusijos. Dauguma religijų moko, kad Jėzus buvo pranašas, didis mokytojas ir šventas žmogus. Bet iš tiesų Biblijoje parašyta, kad Jėzus – daugiau nei pranašas, didis mokytojas ar dievobaimingas žmogus.

Vienas žinomų krikščionių rašytojų, C.S. Liuisas savo knygoje „Tiesiog krikščionybė“ rašo: „Aš noriu užkirsti kelią tiems, kurie iš tiesų dažnai kalba nesąmones apie Jį (Jėzų Kristų): „Aš pasiruošęs sutikti su tuo, kad Jėzus buvo didelis mokytojas, bet nesutinku su Jo tvirtinimu, kad Jis yra Dievas.“ Mes neturim taip kalbėti. Nes paprastas žmogus, kuris yra tik žmogus ir kalba tokius dalykus, kokius kalbėjo Jėzus, negali būti didelis dvasinis mokytojas. Greičiau jis mums atrodytų kaip lunatikas – panašiai kaip žmogus, kuris save laikytų virtu kiaušiniu, ar netgi pačiu velnio pasiuntiniu. Jūs turit pasirinkti, kuo tikėti. Arba šis žmogus yra tas, kas jis iš tiesų yra – Dievo Sūnus, arba pamišėlis ar net dar kažkas blogiau... Jūs galite laikyti jį kvailu, spjauti į jį ir sunaikinti kaip demoną; arba jūs galite kristi po Jo kojomis ir pavadinti Jį Viešpačiu ir Dievu. Tik nereikia galvoti, kad Jis buvo didysis žmonijos mokytojas, nes tai visiška nesąmonė. Jis mums nepaliko tokio pasirinkimo, to nebuvo Jo planuose.“

Taigi ką Jėzus kalbėjo apie save? Ką Biblija sako apie Jį? Visų pirma pažiūrėkime į Jėzaus žodžius, pasakytus Jono evangelijoje 10:30: „Aš ir Tėvas esame viena“. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad Jėzus nesiskelbia esąs Dievas. Tačiau pažiūrėkime kaip reagavo žydai į Jo pareiškimą: „Žydai Jam atsakė: „Ne už gerą darbą užmušime tave, bet už piktžodžiavimą, kad tu, būdamas žmogus, dediesi Dievu“ (Jn 10:33). Žydai suprato Jėzaus žodžius kaip tvirtinimą, kad Jis esąs Dievas. Be to, Jėzus nebando prieštarauti žydams ir nesako „Aš nevadinu savęs Dievu“. Tai parodo, kad Jėzus, sakydamas: „Aš ir Tėvas esame viena“ (Jn 10:30), iš tiesų kalba apie savo dieviškumą. Kitas pavyzdys yra Jono 8:58, čia Jėzus sako: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: pirmiau, negu gimė Abraomas, Aš esu!“ Ir vėl, atsakydami į Jėzaus žodžius, žydai griebiasi akmenų, norėdami Jį užmušti (Jn 8:59). Jėzus, apibūdindamas save kaip „Aš esu“, iš tiesų tapatina save su Dievu, kuris Senajame Testamente apreiškė save būtent tokiu vardu (Iš 3:14). Kodėl žydai vėl griebėsi akmenų, norėdami užmušti Jėzų? Tokį žydų pyktį galėjo sukelti tik tvirtas įsitikinimas, kad Jėzus piktžodžiauja, skelbdamasis esąs Dievas.

Jono 1:1 sako, kad „Žodis buvo Dievas“, o Jono 1:14 – „Žodis tapo kūnu“. Tai aiškiai parodo, kad Jėzus yra Dievas kūne. Vienas Jėzaus mokinių, Tomas, kreipėsi į Jėzų: „Mano Viešpats ir mano Dievas“ (Jn 20:28). Jėzus nepataisė jo. Apaštalas Paulius rašo „…mūsų didžiojo Dievo ir Gelbėtojo Kristaus Jėzaus“ (Tit 2:13). Apaštalas Petras sako tą patį: „…mūsų Dievas ir Gelbėtojas Jėzus Kristus“ (2 Pt 1:1). Dievas Tėvas taip pat liudija apie Jėzų, pristatydamas Jį kaip savo Sūnų: „Tavo sostas, Dieve, amžių amžiams, ir teisingumo lazda yra Tavo karališkoji lazda“ (Hbr 1:8). Senajame Testamente pranašaujama apie Kristų ir Jo dieviškumą: „Juk kūdikis mums gimė! Sūnus mums duotas! Jis bus mūsų valdovas, Jo vardas bus nuostabusis Patarėjas, Galingasis Dievas, Amžinasis Tėvas, amžinybės Kunigaikštis.“ (Iz 9:5)

Taigi, kaip argumentuoja C.S. Liuisas – absurdiška manyti, kad Jėzus buvo vien tik geras mokytojas – šis variantas tiesiog atkrinta. Jėzus aiškiai ir atvirai vadinamas Dievu. Jei Jis nėra Dievas, reiškia Jis meluoja, ir todėl jau tikrai negali būti pranašu, didžiu mokytoju ar šventu žmogumi. Tad mėgindami paaiškinti Jėzaus žodžius šiuolaikiniai „mokslininkai“ skelbia, kad „tikrasis istorinis Jėzus“ nesakė apie save daugelio dalykų, kurie Jam priskiriami Biblijoje. Kas mes tokie esame, kad galėtume prieštarauti Dievo Žodžiui, sąmprotaudami apie tai, ką Jėzus sakė ir ko nesakė? Argi gali šiuolaikinis „mokslininkas“ suvokti, ką prieš du tūkstančius metų kalbėjo ar nekalbėjo Jėzus, geriau nei tie, kurie gyveno su Jėzumi, sekė Jį ir buvo Jo paties mokomi (Jn 14:26)?

Kodėl klausimas apie tai, kas yra Jėzus, yra toks svarbus? Kodėl taip svarbu žinoti, ar Jėzus yra Dievas, ar ne? Pati svarbiausia priežastis, dėl kurios Jėzus turi būti Dievas, yra ta, kad jei Jis nebūtų Dievas, Jo mirtis nebūtų pakankamas užmokestis už viso pasaulio nuodėmes (1 Jn 2:2). Vien tik Dievas galėjo užmokėti tokią begalinę kainą (Rom 5:8; 2 Kor 5:21). Jėzus turėjo būti Dievas, kad galėtų sumokėti visą mūsų skolą, Jis taip pat turėjo būti ir žmogus, kad galėtų mirti. Išgelbėjimas yra įmanomas vien tik per tikėjimą Jėzumi Kristumi! Jėzaus dieviškumas yra pagrindas to, kad tiktai Jis yra vienintelis kelias į išgelbėjimą. Jėzaus dieviškumas yra pagrindas to, ką Jis skelbė: „Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas. Niekas nenueina pas Tėvą kitaip, kaip tik per mane“ (Jn 14:6).



Atgal į svetainę lietuvių kalba



Kas yra Jėzus Kristus?